Muzikos kūrimu neužsiimantis asmuo gali net nežinoti, kad yra įvairių garso formatų, kurių kiekvienas pasižymi tam tikromis savybėmis, dėl kurių jis idealiai tinka tam tikram naudojimui. Jam gali būti neįdomu, kuris populiarus garso failo formatas yra geriausias, t. y. WAV ir MP3.

Jei 2000-ųjų viduryje buvote paauglys, tikriausiai turėjote MP3 grotuvą, o paskui perėjote prie daug prabangesnio "iPod". MP3 grotuvai buvo novatoriški, juose buvo galima įrašyti tūkstančius dainų - iki tol muzikos rinkoje tai buvo neregėta.

Tačiau kaip pavyko įkelti tiek daug muzikos į įrenginį, kuriame yra tiek mažai vietos diske? Nes MP3, palyginti su WAV failais, yra suspausti, kad užimtų mažiau vietos diske. Tačiau dėl to nukenčia garso kokybė.

Šiandien galite susidurti su puse tuzino skirtingų garso failų formatų, net to nesuvokdami. Kita vertus, žinodami kiekvieno garso failo formato ypatumus, galėsite pasirinkti geriausią formatą bet kokiam projektui, prie kurio dirbate.

Šiame straipsnyje apžvelgsime labiausiai paplitusius garso failų formatus. Jei esate muzikos prodiuseris arba norite tapti garso inžinieriumi, šios žinios yra labai svarbios. Jos jums bus naudingos šiuo metu. Taip pat, jei klausydamiesi muzikos norite pasiekti optimalų garsinį patyrimą, turite žinoti, koks pageidaujamas formatas užtikrina geriausią garso patirtį. Pasinerkime į šią temą.

Paaiškinti failų formatai

Pagrindinis skaitmeninių garso failų tipų skirtumas yra tas, ar failas yra suspaustas, ar ne. Suspaustuose failuose saugoma mažiau duomenų, taip pat jie užima mažiau vietos diske. Tačiau suspaustų failų garso kokybė yra prastesnė ir juose gali būti suspaudimo artefaktų.

Failų formatai skirstomi į tris kategorijas: nesuspaustus, be nuostolių ir su nuostoliais.

• Nesuspaustas formatas

  Nesuspaustuose garso failuose išsaugota visa originalių garso įrašų informacija ir garsai; norėdami gauti CD kokybės garsą, turėtumėte naudoti nesuspaustus 44,1 kHz dažnio (diskretizavimo dažnis) ir 16 bitų gylio failus.

• Formatas be nuostolių

  Neprarandantys duomenų formatai sumažina failo dydį perpus, nedarydami poveikio garso kokybei. Tai pasiekiama dėl efektyvesnio nereikalingų duomenų saugojimo faile būdo. Galiausiai, neprarandantis duomenų suspaudimas veikia pašalinant garso duomenis, kad failas būtų mažesnis ir jį būtų lengviau bendrinti.

• Suspaustas formatas

  Suspausti formatai, pavyzdžiui, MP3, AAC ir OGG, yra mažesnio dydžio, tačiau juose aukojami dažniai, kurių žmogaus ausis beveik negirdi, arba pašalinami garsai, kurie yra taip arti vienas kito, kad netreniruotas klausytojas nepastebės, jog jų trūksta.

Bitų srautas, t. y. į garsą paverstų duomenų kiekis, yra labai svarbus veiksnys. Garso kompaktinių diskų bitų srautas yra 1 411 kb/s (kilobitų per sekundę). MP3 failų bitų srautas yra 96-320 kb/s.

Ar žmogaus ausis gali išgirsti skirtumą tarp suspausto ir nesuspausto garso failo?

Žinoma, su tinkama įranga ir mokymu.

Ar turėtumėte dėl to nerimauti?

Ne, nebent dirbate muzikos pramonėje arba esate audiofilas.

Muzikos pramonėje dirbu daugiau nei dešimtmetį ir, tiesą sakant, negaliu girdėti skirtumo tarp MP3 garso failo, kurio sparta 320 kb/s, ir standartinio WAV failo. Neturiu labiausiai išlavintos ausies pasaulyje, bet nesu ir atsitiktinis klausytojas. Galiu tvirtai pasakyti, kad kai kurie muzikos žanrai, kurių garsai yra turtingesni, pvz., klasikinė muzika ar džiazas, yra labiau paveikti suspaudimo nei kiti stiliai, pvz.pop arba roko muzika.

Jei esate audiofilas, tikriausiai turite tinkamą garso įrangą, kuri užtikrina autentišką ir skaidrų garsų atkūrimą. Naudodami tinkamas ausines ar garso sistemą galėsite išgirsti formatų skirtumus.

Kaip skamba šis kokybės skirtumas? Kuo didesnis garsas, tuo akivaizdesni skirtumai. Bendras garsas yra mažiau apibrėžtas, o klasikiniai instrumentai yra linkę susilieti. Apskritai kūriniai praranda gylį ir sodrumą.

Dažniausiai pasitaikantys garso failų formatai

• WAV failai:

  WAV failų formatas yra standartinis kompaktinių diskų formatas. WAV failai minimaliai apdorojami iš originalaus įrašo ir juose yra visa informacija, pakeista iš analoginio į skaitmeninį, kai buvo įrašytas originalus garsas. Failas yra didžiulis, bet pasižymi geresne garso kokybe.Jei esate muzikantas, WAV failai yra jūsų duona.

• MP3 failai:

  MP3 failai yra suspausto garso formatas, kuriuo sumažinamas failo dydis aukojant garso kokybę. Garso kokybė skiriasi, tačiau ji nė iš tolo neprilygsta WAV failams.Tai puikus formatas, kuriuo galima laikyti muziką nešiojamajame įrenginyje ir nepritrūkti vietos.

Kiti garso failų formatai

• FLAC failai:

  FLAC yra atvirojo kodo garso formatas be nuostolių, užimantis maždaug pusę WAV vietos. Kadangi jame galima saugoti metaduomenis, tai puikus formatas, kurį galima naudoti atsisiunčiant aukštos kokybės muziką. Deja, "Apple" jo nepalaiko.

• ALAC failai:

  ALAC - tai garso formatas be nuostolių, savo garso kokybe identiškas FLAC, tačiau suderinamas su "Apple" produktais.

• AAC failai:

  "Apple" sukurta MP3 alternatyva, tačiau dėl labiau optimizuoto suspaudimo algoritmo ji skamba geriau nei MP3.

• OGG failai:

  "Ogg Vorbis" yra atvirojo kodo alternatyva MP3 ir AAC, kurią šiuo metu naudoja "Spotify".

• AIFF failai:

  "Apple" sukurta nesuspaustų ir be nuostolių WAV failų alternatyva, užtikrinanti tokią pačią garso kokybę ir tikslumą.

WAV ir MP3: muzikos pramonės raida

Jei turime technologiją, leidžiančią pateikti aukštos kokybės garso įrašus kompaktiniuose diskuose ir skaitmeninėse parsisiunčiamosiose laikmenose, kam tada reikalingas žemos kokybės garso įrašas? Daugelis klausytojų galbūt net nežino, kuo šie formatai skiriasi kokybe. Tačiau kiekvienas iš jų suvaidino esminį vaidmenį pastarųjų kelių dešimtmečių muzikos pramonės raidoje. Ypač išgarsėjo MP3 ir WAV formatai.formatai apibrėžia muzikos įrašų istoriją.

Šiuose dviejų tipų failuose saugomi kompiuterių ir nešiojamųjų įrenginių garso duomenys. Tai suteikia galimybę visiems naudotis muzika, neįsigyjant jos fiziniu formatu (kasetės, kompaktinės plokštelės ar vinilinės plokštelės). WAV formatas buvo aukščiausios kokybės formatas par excellence. Tačiau MP3 failai buvo tie, kurie užkariavo muzikos pramonę.

Tiksliai apibrėžtas momentas, kai tarp jaunų muzikos klausytojų populiariausi tapo prastesnės kokybės garso failai: 9-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kai atsirado "peer-to-peer" muzikos programinė įranga.

Dalijimosi rinkmenomis paslaugos "Peer-to-peer" leidžia platinti ir atsisiųsti visų rūšių skaitmeninę muziką, prieinamą P2P tinkle. Kiekvienas tinklo narys gali atsisiųsti ir pateikti tam tikrą turinį kitiems. Vėlesnės P2P tinklų versijos visiškai decentralizuotos ir neturi pagrindinio serverio.

Muzika buvo pirmasis turinys, kuriuo buvo plačiai dalijamasi šiuose tinkluose, vien dėl to, kad ji buvo populiari tarp jaunimo ir lengvesnio formato nei filmai. Pavyzdžiui, MP3 failai buvo bene labiausiai paplitęs formatas, nes jie sumažindavo duomenų srauto pralaidumą ir kartu teikdavo geros kokybės muziką.

Tuomet daugumai žmonių nelabai rūpėjo formato kokybė, jei tik jie galėjo gauti muzikos neišleisdami nė cento. Nuo to laiko viskas pasikeitė - srautinio perdavimo platformos didžiuojasi siūlydamos srautinio perdavimo formatus, kurie pasižymi standartine CD kokybe, kad būtų užtikrintas geriausias srautinio perdavimo našumas ir optimali garsinė patirtis.

Lengvi, lengvai dalijami ir pakankamai geros garso kokybės: P2P tinkluose žmonės be perstojo siuntėsi ir dalijosi MP3 failais; "Napster", pirmoji pasaulinę šlovę pelniusi peer-to-peer dalijimosi failais paslauga, per savo populiarumo piką turėjo 80 milijonų aktyvių naudotojų.

"Napster" šlovė buvo trumpalaikė: 1999 m. birželio - 2001 m. liepos mėn. veikusi paslauga buvo uždaryta pralaimėjus bylą teisme prieš kai kurias pagrindines to meto įrašų bendroves. Po "Napster" keitimosi rinkmenomis judėjimą paskatino dešimtys kitų P2P paslaugų, kurių daugelis tebeveikia iki šiol.

Dalijimosi failais paslaugoje prieinamų MP3 failų kokybė dažnai buvo prasta. Ypač jei ieškojote ko nors reto (senų dainų, neišleistų įrašų, mažai žinomų atlikėjų ir t. t.), buvo didelė tikimybė, kad gausite sugadintą failą arba tokios prastos kokybės failą, kad muzika nebus galima mėgautis.

Be originalių įrašų šaltinio, kitas veiksnys, dėl kurio suprastėjo iš P2P paslaugų parsisiunčiamos muzikos kokybė, buvo kokybės praradimas, kai albumu dalijosi vis daugiau vartotojų. Kuo daugiau žmonių parsisiuntė ir dalijosi albumu, tuo didesnė tikimybė, kad failas praras esminius duomenis.

Prieš dvidešimt metų internetas nebuvo toks prieinamas kaip dabar, todėl duomenų srauto pralaidumo sąnaudos buvo labai didelės. Todėl P2P naudotojai rinkosi mažesnio dydžio formatus, net jei kartais dėl to nukentėdavo failo kokybė. Pavyzdžiui, WAV failai sunaudoja apie 10 MB per minutę, o MP3 failas tokio pat ilgio garso įrašui įrašyti užima 1 MB. Todėl MP3 išpopuliarėjo.failų per kelis mėnesius labai padaugėjo, ypač tarp jaunų muzikos klausytojų.

Galima net sakyti, kad galimybė "sumažinti" kūrinio garso kokybę buvo pirmas žingsnis į muzikos pramonę, kokią ją pažįstame šiandien, valdomą muzikos transliavimo platformų ir skaitmeninių parsisiuntimų. Žemos kokybės garsas atsiskyrė nuo fizinių formatų, kuriuose jis buvo laikomas daugiau nei šimtmetį, ir leido klausytojams atrasti naują muziką ir dalytis ja nauju greičiu, palyginti suankstesniais laikais.

Iki šios revoliucijos rasti retus įrašus ar atrasti nežinomus atlikėjus buvo nepaprastai sunku; ši begalinė gausa pašalino didžiųjų įrašų kompanijų keliamą kliūtį ir suteikė klausytojams galimybę atrasti daugiau muzikos nemokamai.

Akivaizdu, kad tai nepatiko pagrindiniams to meto muzikos pramonės dalyviams. Leidybinės kompanijos pateikė ieškinius ir kovojo už svetainių uždarymą. Nepaisant to, Pandoros skrynia buvo atidaryta ir kelio atgal nebebuvo. Tai buvo svarbiausias pokytis muzikos pramonėje nuo pat vinilinių plokštelių išradimo XX a. trečiajame dešimtmetyje.

Didėjant interneto pralaidumui ir asmeninių kompiuterių galingumui, žmonės galėjo dalytis vis daugiau medijos failų internete. 2000-ųjų viduryje dalytis failais pradėjo šimtai milijonų žmonių. Tuo metu dauguma amerikiečių manė, kad atsisiųsti ir dalytis turiniu internete yra priimtina. Tiesą sakant, dėl didžiulio interneto pralaidumo padidėjimo nuo 2000-ųjų iki2010-aisiais visų pirma lėmė didėjantis P2P paslaugų naudotojų skaičius.

WAV failai, kaip nesuspaustas formatas, vis dar skamba geriau nei MP3 failai. Tačiau MP3 failų tikslas buvo padaryti muziką, ypač retą, plačiai prieinamą viso pasaulio auditorijai.

Paskutinis šios istorijos skyrius (bent jau kol kas) yra muzikos transliavimo paslaugų iškilimas. Kaip prieš dvidešimt metų tarpusavio svetainių tinklapiai smarkiai pakeitė muzikos pramonės kraštovaizdį, taip ir 2000-ųjų pabaigoje išgarsėję garso transliavimo paslaugų teikėjai.

Muzikos išlaisvinimas iš fizinių suvaržymų ir jos prieinamumas kiekvienam paskatino vis didesnę auditoriją domėtis aukštesne garso kokybe ir lengvesniu muzikos pasiekiamumu. Garso srautinio perdavimo įrenginiai siūlo milžiniškas muzikos bibliotekas, kuriomis galima naudotis per kelis įrenginius pagal prenumeratos programą.

Muzikos, kurią galite transliuoti šiose platformose, garso kokybei vėlgi turi įtakos jose naudojamas garso failo formatas. Kai kurie pagrindiniai žaidėjai, pavyzdžiui, "Tidal" ir "Amazon Music", siūlo skirtingas didelės raiškos garso transliacijos galimybes. "Qobuz" - muzikos platforma, kurios specializacija - klasikinė muzika, bet kuri nuolat plečia savo katalogą, teikia didelės raiškos garso įrašus ir standartinę CD kokybę. "Spotify" nesiūlo didelės raiškos garso ir standartinės CD kokybės.siūlo didelės raiškos muzikos srautinį siuntimą ir šiuo metu teikia AAC garso formatą iki 320 kbps sparta.

Kurie formatai skamba geriausiai?

WAV failuose garsas atkuriamas originaliu formatu. Taip užtikrinama aukščiausia garso kokybė ir ištikimybė. Tačiau viskas priklauso nuo to, ko klausotės ir kaip klausotės.

Jei važiuodami traukiniu pigiomis ausinėmis klausotės naujausio "K-pop" hito, garso formatas neturės jokios reikšmės.

Kita vertus, tarkime, jūsų aistra yra klasikinė muzika. norite išbandyti unikalią svaiginančią šio žanro garso patirtį. Tokiu atveju nesuspausti WAV failai kartu su tinkamomis "hi-fi" garso sistemomis leis jums leistis į garsinę kelionę, kurios negali pasiūlyti joks kitas formatas.

Koks formatas tinkamas jūsų projektui?

Muzikantai ir audiofilai visada turėtų rinktis formatus, kurie konvertuojami iš analoginio į skaitmeninį formatą, t. y. WAV ir AIFF garso failus. Jei į įrašų studiją ateisite su MP3 failais, kuriuos norite įtraukti į kitą albumą, technikai iš jūsų pasijuoks.

Įrašant albumą muzikantams reikia geriausios kokybės garso, nes jų dainas įrašinėja, miksuoja ir montuoja skirtingi profesionalai. Visi jie turi turėti prieigą prie viso dažnių spektro, kad galutinis rezultatas visuose įrenginiuose skambėtų profesionaliai.

Net jei esate muzikantas mėgėjas, vis tiek norite naudoti nesuspaustus garso formatus kaip pradinį šaltinį. Galite konvertuoti WAV į MP3 formato failą, bet negalite to daryti atvirkščiai.

Jei internete dalijatės aukštos kokybės muzika, turėtumėte rinktis be nuostolių formatą, pavyzdžiui, FLAC. Taip gaunamas mažesnio dydžio failas neprarandant girdimos kokybės.

Jei siekiate, kad jūsų muzika būtų prieinama ir dalijamasi su visais, verta rinktis tokį nuostolingą formatą kaip MP3. Šiais failais lengva dalytis ir įkelti į internetą, todėl jie puikiai tinka rinkodaros skatinimui.

Išvada

Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo geriau suprasti, kaip naudoti skirtingus garso formatus. Kiekvienas iš šių formatų turi savybių, dėl kurių yra naudingas gamintojams ir audiofilams. Svarbiausia, kad kiekvienoje situacijoje naudotumėte tinkamą formatą.

Kalbant apie WAV ir MP3, nenorite siųsti savo naujausios dainos MP3 failo į meistriškumo studiją. Lygiai taip pat nenorite dalytis dideliu nesuspaustu WAV failu "WhatsApp" grupėje. Suprasti garso formatų skirtumus - pirmas žingsnis siekiant veiksmingos rinkodaros strategijos ir optimalios klausymo patirties.